Šalies finansų sistemai geopolitinė įtampa tebėra svarbiausia rizika, tačiau ji slopsta

Svarbiausi rizikos Lietuvos finansų sistemai šaltiniai, Lietuvoje veikiančių finansų įstaigų vertinimu, tebėra susiję su geopolitine įtampa Rytuose ir užsitęsusiu mažų palūkanų normų laikotarpiu, rodo Lietuvos banko atlikta apklausa. Tačiau naujausioje apklausoje įvardyti ir nauji, anksčiau neminėti rizikos šaltiniai.

„Rusijos ir Ukrainos konfliktas jau daugiau nei metus laikomas svarbiausiu rizikos šalies finansų sistemai šaltiniu. Tačiau, įtampai Rytuose slopstant, finansų įstaigos įvardijo ir kitus neigiamai finansų sistemą paveikti galinčius įvykius, pavyzdžiui, migrantų krizės Europoje paūmėjimą ir lėtėjantį Kinijos ekonomikos augimą“, – sako Simonas Krėpšta, Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius.

Geopolitinė įtampa Rytuose ir su ja susijusių ekonominių sankcijų taikymas tebėra vertinamas kaip svarbiausia rizika, tačiau palyginti su prieš pusmetį atliktos apklausos rezultatais, tiek šios rizikos tikimybė, tiek galimas poveikis finansų sistemai vertinami kaip sumažėję. Be to, paprašytos nurodyti labiausiai tikėtiną artimiausiu metu šalies finansų sistemą neigiamai galintį paveikti svarbų įvykį, finansų įstaigos dažniausiai minėjo nebe Rusijos ir Ukrainos konfliktą, o migrantų krizės Europoje paūmėjimą, nors galimas šios krizės poveikis šalies finansų sistemai, tikėtina, būtų netiesioginis.

Tarp kitų svarbiausių rizikų apklaustos finansų įstaigos minėjo su užsitęsusiu žemų palūkanų normų laikotarpiu ir sumažėjusiais rizikos priedais finansų rinkose susijusius rizikas. Iššūkį finansų įstaigų pelningumui ilgai tebesilaikančių mažų palūkanų normų aplinkoje svarbesniu laikė apklausti bankai ir draudimo bendrovės. Kitos finansų įstaigos viena svarbiausių laikė riziką dėl staigaus rizikos priedų finansų rinkose padidėjimo. Pastarosios rizikos tikimybė, svyravimams finansų rinkose padažnėjus, reikšmingai didėjo.

Kibernetinių nusikaltimų rizika taip pat buvo įvertinta kaip viena iš svarbiausių. Svarbesne nei kitos apklaustos įstaigos ją laikė bankai – jie šią riziką išskyrė kaip vieną labiausiai tikėtinų. Kaip riziką mažinančias priemones apklaustos įstaigos įvardijo didesnes investicijas į kompiuterinių sistemų apsaugą ir didesnį valstybės įsitraukimą kuriant kibernetinio saugumo sistemą. Elektroninių finansinių operacijų saugumo stiprinimas yra ir vienas iš Lietuvos banko bei rinkos dalyvių prioritetų, o įgyvendinus naujus mokėjimų internetu saugumo reikalavimus, jau kitais metais bankų klientai bus aprūpinami saugesnėmis elektroninės atpažinties priemonėmis.

Mažiausiai rūpesčio finansų įstaigoms kelia rizika dėl paskolų ir nekilnojamojo turto kainų burbulo. Finansinį stabilumą šioje srityje sustiprino ir nuo lapkričio mėn. įsigalioję Lietuvos banko patvirtinti Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai, kurie atsijos pernelyg rizikingus skolinimo būstui įsigyti sandorius. Maksimalią paskolos trukmę sutrumpinus iki 30 m. ir įpareigojus bankus tikrinti paskolų gavėjų galimybes grąžinti paskolą po galimo palūkanų šuolio, mažinama gyventojų perteklinio įsiskolinimo rizika. Kartu apribojamos galimybės pūstis kainų burbulams, tokiems kaip prieš krizę, kai didelė dalis nekilnojamojo turto sandorių buvo finansuojama skolinant ir skolinantis neatsakingai.

šaltinis: lietuvos bankas

Vlado Jurgučio premija šiemet skirta žinomam istorikui Gediminui Vaskelai

Lietuvos bankas ir Lietuvos mokslų akademija nusprendė Vlado Jurgučio premiją šiemet skirti žinomam istorikui dr. Gediminui Vaskelai už monografiją „Tautiniai aspektai Lietuvos ūkio politikoje 1919–1940 metais“.

„Šiuolaikiniame moksle populiarėja tarpdisciplininiai dalykai, ir tai patvirtina Gedimino Vaskelos atliktas mokslinis darbas, jungiantis istoriją su ekonomika. Tai neabejotinas indėlis į ekonominės minties teoriją, vertas prestižinės premijos“, – sakė dr. Raimondas Kuodis, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas, Vlado Jurgučio premijos skyrimo komisijos narys.

G. Vaskelos monografijoje „Tautiniai aspektai Lietuvos ūkio politikoje 1919–1940 metais“ analizuojamas Lietuvos gyventojų pasiskirstymas pagal tautybę ir ūkio šaką. Remdamasis kiekybiniais statistikos ir ekonometrijos metodais, istorikas mėgina įvertinti atskirų tautų vietą ir reikšmę Lietuvos ūkio struktūroje, tų tautų turėtą nagrinėjamu laikotarpiu.

Vlado Jurgučio premijos skyrimo komisija nutarė siūlyti Lietuvos banko valdybai ir Lietuvos mokslų akademijai už šią monografiją skirti 2015 m. Vlado Jurgučio premiją. G. Vaskelos darbą komisijai nominavo Lietuvos istorijos institutas.

Vlado Jurgučio premiją 1997 m. įsteigė Lietuvos bankas, pažymėdamas profesoriaus, akademiko, pirmojo Lietuvos banko valdytojo Vlado Jurgučio nuopelnus Lietuvos bankininkystei. Premija skiriama už reikšmingus pastarųjų penkerių metų mokslo darbus Lietuvos bankininkystės, finansų, pinigų ir makroekonominių tyrimų srityse.

Bendradarbiaudamas su Lietuvos mokslų akademija, Lietuvos bankas Vlado Jurgučio premiją skiria nuo 2008 m. Šiuo metu premija siekia 15 000 eurų.

Pagal premijos skyrimo nuostatus, premijos laureatas viešai skelbiamas Vlado Jurgučio gimimo dieną – lapkričio 5 d. Premijos laureatas bus pagerbtas šių metų gruodžio mėn. Lietuvos mokslų akademijos organizuojamame iškilmingame  premijos įteikimo renginyje, Vilniuje.

Vladas Jurgutis – viena iškiliausių tarpukario Lietuvos asmenybių, politikas, mokslininkas, pedagogas, talentingas finansininkas, nuo Lietuvos banko veiklos pradžios ir nacionalinės valiutos lito išleidimo į apyvartą septynerius metus (1922– 1929 m.) vadovavęs Lietuvos bankui ir visai šalies pinigų politikai.

Lietuvos bankas taip pat yra įsteigęs Vlado Jurgučio stipendiją. Ji kiekvienais metais skiriama geriausiai studijuojantiems dviem Lietuvos Respublikos universitetų dieninio skyriaus bankininkystės ir finansų specialybės studentams.

Šaltinis: Lietuvos Bankas

Tarptautinė konferencija Vilniuje: ateities mokėjimai – ar nauji rinkos žaidėjai pakeis bankus ar bendradarbiaus?

Į mažmeninių mokėjimų rinką aktyviai veržiasi nebankinio sektoriaus įstaigos. Jos savo verslo modelius grindžia technologinėmis inovacijomis, siūlo naują patirtį vartotojams ir kelia naujų klausimų rinkos reguliuotojams. Apie tai kalbama Lietuvos banko kartu su Švedijos centriniu banku (Sveriges riksbank) organizuotoje mokėjimų konferencijoje Vilniuje.

„Šiuo metu Lietuvos bankas rengia nacionalinės mokėjimų rinkos transformavimo strategiją ir nebankinės institucijos, tikėtina, užims svarbią vietą joje. Mokėjimų rinkos konkurencijos stiprinimas reguliaciniais svertais ir lygiaverčių sąlygų sudarymas  naujoms mokėjimo paslaugoms atsirasti yra strateginis Lietuvos banko tikslas“, – sako Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.

„Jei negalėtume mokėti saugiai ir veiksmingai, ekonomika netrukus sustotų. Dėl išmaniųjų telefonų, planšečių, mobiliųjų telefonų bei sparčiojo interneto kinta mažmeninio mokėjimo rinkos, o kadangi renkamės naujus prekių ir paslaugų įsigijimo būdus, reikalaujame būtent tokių mokėjimo paslaugų, kurios būtų pritaikytos prie šio naujo sąveikavimo proceso. Mažmeninio mokėjimo rinkose dominuoja bankai, tačiau jie susiduria su iššūkiais, kylančiais ne tik dėl sparčių technologinių pokyčių, bet ir naujų dalyvių, didinančių konkurenciją ir inovacijų spartą“, – sako Cecilia Skingsley, Švedijos centrinio banko pirmininko pavaduotoja.

Pastaraisiais metais bankai patiria vis didesnę nebankinio sektoriaus mokėjimo paslaugų teikėjų, kurie stiprina savo pozicijas siūlydami rinkai technologiškai inovatyvias, patogias ir lanksčias paslaugas, konkurenciją. Akivaizdu, kad skaitmeninė revoliucija pasiekė ir mokėjimų rinką. Rinkos reguliuotojai jau dabar imasi priemonių, kad mokėjimai vyktų saugiai, o rinkos dalyviai veiktų skaidriai ir būtų užtikrinama sąžininga konkurencija.

Tarptautinėje konferencijoje dalyvauja pranešėjai ir dalyviai iš nebankinio bei bankų sektoriaus, taip pat Europos ir nacionalinių priežiūros institucijų. Tarp pagrindinių konferencijos temų – augantis nebankinių mokėjimo paslaugų teikėjų vaidmuo, bankų ir nebankinio sektoriaus įstaigų konkuravimo ir bendradarbiavimo galimybės, reguliacinės aplinkos įtaka bei nebankinių mokėjimo paslaugų teikėjų ateities perspektyvos.

Konferencijoje pranešimus skaito Lietuvos banko, Švedijos centrinio banko, Europos Centrinio Banko, Europos Komisijos ir kitų institucijų atstovai. Savo įžvalgomis dalijasi komercinių bankų ir nebankinio sektoriaus atstovai. Nebankinio sektoriaus mokėjimų naujoves pristato pranešėjai iš bendrovių „Google“, „iZettle“, „TransferWise“.

Šaltinis: Lietuvos bankas

Paskolų rizika

Prasidėjus ekonominiam nuosmukiui Lietuvoje sparčiai paplito ir išpopuliarėjo įvairių rūšių paskolos. Televezijoje, spaudoje ir internete pilna reklamų, kurios skamba taip: „Pirma paskola nieko nekainuoja“, „Skolinkis dabar - atiduok vėliau“, „Greita paskola“, „Paskola be užstato“ ir kt. Iš pirmo žvilgsnio skamba labai nekaltai ir geranoriškai, tačiau už viso to slypi didelė grėsmė prasiskolinti ir dar labiau nuskursti, kadangi už paskolas reikia mokėti gana nemažas palūkanas (ypač už greitąsias paskolas). Tuo tarpu žmonės lydimi sunkmečio imasi visokių veiksmų savo reikmėms patenkinti ar netgi pragyventi. Taip galima įbristi į paskolų liūną, iš kurio, gaunant minimalų atlyginimą, išlipti labai sunku, o paskolos lieka ir palūkanos laiku negražinus paskolos vis auga. Klientui tapus nemokliam, savo vaidmens imasi anstoliai, kurie išieško skolininko turtą ir taip atneša dar didesnį pelną paskolų kompanijoms.

Didelė rizika imant paskola yra tada, kai paskolos suma yra labai didelė, kai paskolos terminas yra ilgas laikotarpis ir kai asmuo, imantis paskolą, negali užtikrinti savo finansinės padėties keletui metų į priekį. Imant paskolą yra labai svarbu atidžiai perskaityti ir išanalizuoti paskolos sutartį, nes yra bankų, kurie pasilieka teisę keisti (be kliento žinios) paskolų palūkanas. Todėl ruošiantis imti paskolą nevertėtų niekur skubėti ir išsirinkti sau priimtiniausią pasiūlymą ir banką bei atidžiai perskaityti sutartį.

Kitas svarbus dalykas – skirtumas tarp greitųjų, internetu teikiamų paskolų ir paskolų, teikiamų banke. Atrodo, kad „ pasiimti“ paskolą yra žymiai greičiau, papraščiau ir naudingiau. Žinoma, sutaupoma laiko (paskolą galima gauti suvedus savo duomenis ir kelis kartus bakstelėjus kompiuterio pelę, neiškeliant kojos iš namų), nereikia stovėti eilėse, pasirašinėti daugybės popierių ar netgi kelis kertus eiti į banką, nes neretai paskola banke nesuteikiama tą pačią dieną beto paskolą galima gauti bet kuriuo paros metu (visą parą). Tačiau už viso to slypi palūkanų dydis. Pasirodo, kad imant paskolą banke yra žymiai mažesnės palūkanos, nei paskolų teikiamų internetu. Taigi kiekvieną kartą prieš imant paskolą reikia pagalvoti ar sugebėsite ją grąžinti laiku, ar apskritai sugebsite ją grąžinti ir ar neįmanoma apseiti be jos. Galbūt Jūsų draugai ar giminaičiai galėtų pagelbėti paskolindami ir nereiktų bristi į paskolų ir didelių palūkanų liūną.

 

Valstybės remiamos būsto paskolos

Valstybės remiamos būsto paskolos yra skirtos socialiai remtiniems asmenims tenkinti būsto poreikius (pirkti, rekonstruoti arba statyti). Už socialiai remtinus žmones pati valstybė bankui grąžina 10 -20 proc. nuo paskolos sumos. Šios paskolos suteikiamos litais ir eurais, o minimalus paskolos laikotarpis yra 5 metai, maksimalus 40 metų.

Asmuo, kuris nori gauti valstybės remiamą būsto paskolą turi pristatyti savivaldybės, kurioje jis yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą, išrašytą nustatytos formos pažymą ir kitus reikalingus dokumentus. Ši pažyma bankui turi būti pristatyta per 15 dienų nuo pažymoje nurodytos datos.

Valstybės remiamos būsto paskolos- skirtos socialiai remtiniems asmenims tvarkyti būsto poreikius (pirkti, rekonstruoti  arba statyti). Už socialiai remtinus žmones valstybė bankui grąžina 10 -20 proc. nuo paskolos sumos. Šios paskolos suteikiamos litais arba eurais, o minimalus paskolos laikotarpis - 5 metai, maksimalus - 40 metų.

Valstybės remiamą būsto paskolą Lietuvoje teikia „Swedbank“. Šią valstybės remiamą paskolą gali gauti asmenys, kurie turi teisę į valstybės paramą būstui pirkti, statyti ar rekonstruoti.

Asmenys ir šeimos gali gauti įvairaus dydžio paskolas ( iki 300 000 Lt).  Šių paskolų dydis priklauso nuo pastovių kliento  gaunamų mėnesio pajamų bei nuo jau turimų įsipareigojimų dydžio ir nuo perkamo būsto rinkos vertės, amžiaus (arba statomo būsto sąmatinės vertės).

Norint gauti valstybės remiamą būsto paskolą reikia pristatyti savivaldybės, kurioje esi deklaravęs savo gyvenamąją vietą, pažymą apie tai, kad gali pretenduoti į subsidiją bei kt. Reikalingus dokumentus.

Puslapiai